išsekti

išsekti
2 išsèkti, išseñka (ìšseka), išsẽko (ìšsekė) intr. 1. SD1117, BzB288, Sut nuslūgti, išdžiūti: Teip par speigus kartais [v]anduo išseñka Yl. Upėse vanduo vasarą išseñka Kv. Ta bala jau visai išsekus . Nuo žiemos da neišsẽkę vándens Šk. Išsẽko vanduo iš prūdo J. Ežeran pamerkė – ežeras išseko LTR(Trak). Tas lobe šulnelis nigdi neišseñka Dglš. Kai keliai išsèks (pasausės), prašom pas mus Prng. Išsẽko, išdžiūvo visa kas, nėr kur karvelė riša Klt. Kur žemė ižsekusi ir iždžiūvusi gul SPII95. Vanduo išseko BBApr16,12. | Išsekė akyse ašaros .Skrd išgaruoti: Barščiai bevirdami išseñka, t. y. suverda, sumažė[ja] J. Puodas išsẽko, reikia papildyti Š. Jau baigia išsekti iš puodo vanduo Vv. Ažmiršau aždengt puodą, tai beveik visos kruopos išsekė Lel. In geležų viralas ne teip ìšseka, kaip pečiuj Ktk. Dapilk kopūstus, ba jau išsẽko Arm. Išsẽkę, išdžiūvę uogos (lengvos, sausos) Klt.nutekėti, nuvarvėti, nusisunkti: Kai pripilsi [sūrmaišį varškės], tegul anas išsèks Nmč. 2. prk. nuo vartojimo sumažėti: Darbininkų lėšos yra, matyti, visiškai išsekusios J.Jabl. Motinos sandėliuke neišsekdavo atsargos J.Dov. Iždas jau išsekęs V.Kudir. Šaltiniai turtų išsekė visai V.Kudir. Kūrybinė masių iniciatyva yra neišsenkamas vis didėjančių ir stiprėjančių socialistinės visuomenės jėgų šaltinis (sov.) sp. | Bolševizmo teorija ir istorija yra neišsenkamas idėjų lobynas (sov.) sp.susivartoti, išsieikvoti: Norit, kad da augtų kas! Kad jau žemelė išsẽkus (išnaudota, nebenaši) Lkm. Žibintuvėlis nebešviečia – išseko baterija J.Avyž. 3. prk. prieiti prie pabaigos, išsisemti: Jie nepaisė vis dažnėjančių signalų, kad darbo žmonių kantrybė išsenka ir vis atkaklesnis darosi pasipriešinimas A.Vien. Išseko kalbos I.Simon. Juokui išsekus – vėl tyla . Tačiau piktas įkvėpimas išseko . Tai buvo neišsenkamos energijos žmogus . Aš prašiau už tave, kad tavo tikėjimas neišsektų brš. 4. Klk, Prng prk. sumenkti, sulysti: Sudžiūvau, išsekiau iš kūno Adm. Jis jau visai išsekė, vieni kaulai paliko An. Rankos išsẽko, dreba Dbk. Išdžiūvęs, išsẽkęs dukteres vyras Dglš. Jau sena, visai išsẽkus Tvr. Išdžiūvus, išsekus iš blogo gyvenimo Ūd. Tai kad išsekė vaikas par ligą – kokios jo rankytės paliko! Sdk. Sekte išseñka kaip kriautis kūnas ligonies J. Veidas bejausmis, bespalvis, išsekęs E.Miež. Palaikiai skarmalai išsekusį jos kūną dengė S.Nėr. Tos karvės gražios, gerai liuobiamos, neišsekę Ėr. Kas iš tos senos karvės – tik pilvas ir kaulai išsẽkę Skr. Veikiaus priima alkstančius, trokštančius, pasnykais ižsekusius SPI45. | Akys mažutės, išsekusios (įdubusios, paraudusios, atkritusiais vokais) A.Vien. | refl.: Išsisekusius kaulus džiaugsmu papildysi KN56.nusialinti: Kai plikai nuėda [dobilus], tai kelmukai išseñka (ima neatželti) Gs. 5. prk. nusilpti: Žmonių jėgos galutinai išseko . Jau mano ìšsekė ir atmintis, ir viskas Vv. Jam jau razumas išsẽko Arm. Aš senas, ir mano kraujas išsẽkęs Prn. \ sekti; apsekti; išsekti; nusekti; pasekti; persekti; prasekti; prisekti; susekti; užsekti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • išsekti — išsèkti vksm. Kãtės i̇̀šsekė šeiminiñkę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išsėkti — 2 išsėkti tr. BzB290, FrnW773 išgraviruoti, išraižyti: Tie akmens stovėjo … iškasti (iškapti …) (paraštėje išsėkti) … kožnas savo vardu BB2Moz39,14. sėkti; įsėkti; išsėkti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsekti — 1 išsèkti, ìšseka, ìšsekė tr., intr. sekant, iš paskos išeiti: Šuo ìšsekė paskui jį ir nebeparbėga J. Šuo išsekė mane laukan J.Jabl(Rk). Žentas išsekė iš paskos J.Paukš. Vieną kartą kupčius išjojo atsiimt piningų, ir pask jį ìšsekė jo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsekinti — 2 išsẽkinti caus. 2 išsekti: 1. Sut Upė sausrų išsẽkinta DŽ. Kalnus nuversiu, dangų nugriausiu, jūras išsekinsiu Vaižg. | prk.: Buteliai ištuštinti, vaza degančio punšo išsekinta Pč. [Žmogus] nusidėjęs yra kaip medžias žalias ir šlapias, kuris… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvaryti — 1 nuvaryti Rtr, Š, KŽ, SD210,218, Sut, N, M, RtŽ, LL119, L, nūvaryti KlbIX67(Bdr) 1. tr. varant, genant priversti nueiti, nubėgti ar nuskristi kur nors toliau (ppr. į kokią vietą ar turint kokį tikslą): Nuvaryti bandą į ganyklą NdŽ. Medžian… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • секу — сечь, др. русск. сѣку, сѣчи, ст. слав. сѣкѫ, сѣшти κόπτειν (Супр.), болг. сека секу , сербохорв. сиjѐче̑м, сиjе̏ħи, словен. sẹkati, sе̣̑kаm рубить, сечь , чеш. sekati, sici, слвц. sеkаt᾽, siесt᾽, польск. siес, siecę, в. луж. sykac, sус, н. луж …   Этимологический словарь русского языка Макса Фасмера

  • antsisekti — 1 antsisèkti, antsìseka, antsìsekė (ž.) tr. sekant užeiti, užsivaryti: Antsìsekė medės kiaulę ir nušavo Šts. sekti; antsisekti; apsekti; atsekti; dasekti; įsekti; išsekti; nusekti; pasekti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkvėžti — apkvė̃žti intr. sunykti, suskursti, sumenkti, išsekti, uždvėsti: Apkvė̃žęs vaikas, paršilaitis J. Jų vaikai yr apkvė̃žę (nu mažo buvo blogai maitinamys), neauga – tokie ir tokie visumet Dr. kvėžti; apkvėžti; iškvėžti; nukvėžti; pakvėžti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsekti — 1 apsèkti, àpseka, àpsekė tr. 1. Š, LVI118 apeiti iš paskos ratu: Šuva apisekė mane per visus laukus Jž. 2. apimti: Kas saiko vandenį kumščia ir nutver dangų sprindžiu, ir apsek žemę tripirščiu? CII920. sekti; antsisekti; apsekti; atsekti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsekti — 2 apsèkti, apseñka, apsẽko (àpsekė) intr. 1. M, Klt kiek nuslūgti, paseklėti: Apsẽkus upei, žuvį galima gaudyti rankoms Vkš. Po Sekminėm Kupoj [v]anduo gerokai apsẽko (apìsekė) J.Jabl(Kp). Tvanai jau apsekę LC1886,2. 2. BzF167 patekti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”